Atėjo pavasaris, nutirpo sniegas ir į gatves netruko išriedėti nauji eismo dalyviai – dviratininkai. Be privalumų, kuriuos teikia ši transporto priemonė – mobilumo, fizinio aktyvumo, transporto kamščių išvengimo, aplinkos oro užterštumo mažinimo, – dviratininkai yra labai pažeidžiami eismo dalyviai.

Kovo 20–21 d. Helsinkyje (Suomija) įvyko Šiaurės matmens partnerystės Darbo saugos ir profesinės sveikatos ekspertų darbo grupės (NDPHS OSH EG) 21-asis susitikimas. Susitikime dalyvavo šios darbo grupės pagrindinė Lietuvos atstovė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Pilipavičienė.

Virtuali realybė (VR) vis plačiau integruojama į įvairias veiklos sritis. Jos naudojimas ne tik praturtina mūsų vaizdinius pojūčius, bet ir suteikia galimybę labiau įsigilinti į įvairius procesus bei patirti juos intensyviau. KTU mokslininkų komanda su partneriais šiuo metu vysto naują projektą, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti VR technologiją chirurgijos mokyme.

Šių metų Pasaulinės vandens dienos, minimos kovo 22-ąją, tema – „Vanduo už taiką“ (angl. „Water for Peace“). Taip Jungtinių Tautų Organizacija perduoda žinią, jog šią Pasaulinę vandens dieną visi turime susivienyti dėl vandens ir naudoti vandenį taikos labui, padėdami pamatus stabilesniam ir klestinčiam rytojui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prisijungia prie šio tikslo ir atkreipia dėmesį į vandens svarbą sveikatai bei į veiksmus, kurių imamasi Lietuvoje ir Europoje, kad būtų užtikrinta teisė į sveiką aplinką ir į sveikatą. 

Higienos institutas primena, kad kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena, kurią 1992 metais inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Lietuvoje ji Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Kasmet išrenkama vis kita šios dienos tema. 2024 metų Pasaulinės vandens dienos tema „Vanduo ir taika“ buvo parinkta atsižvelgiant į pasaulio politinį nestabilumą ir šalių konfrontacijas. Šūkis „Vandens panaudojimas taikai“ parodo vandens išteklių svarbą žmonių egzistencijai.

Iki šiol gydytojai susidurdavo su iššūkiu, kad stereotaksinio rėmo tvirtinimas pacientui ant galvos būdavo sudėtingas ir reikalaujantis keturių rankų. KTU mokslininkai atnaujino šią įrangą ir sukūrė prototipą, kurio pagalba rėmą galima uždėti tiksliau ir greičiau – tai prisidėjo prie sumažėjusio pacientų patiriamo streso, o pati procedūra reikalauja mažiau personalo. Šis prototipas jau sėkmingai naudojamas Lietuvoje bei sulaukė tarptautinio susidomėjimo.

Kauno universitetų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė galimybę neinvaziniu būdu sumažinti kraujospūdį ir pagreitinti dujų apykaitą plaučiuose. Išvados pasitvirtino in vivo – per 7 minutes tirtųjų gyvūnų deguonies kiekis kraujyje pagerėjo daugiau kaip 10–15 %, sumažėjo kraujospūdis ir sulėtėjo širdies ritmas.